Atsargos krizių atvejams

Ar tavo namai ir šeima pasiruošę situacijai, kai dingsta elektra, iš čiaupo nebėga vanduo, parduotuvės uždarytos arba neveikia įprastos ryšio paslaugos?Krizinės situacijos gali kilti netikėtai. Ilgalaikis elektros dingimas, stipri audra, kibernetinė ataka, tiekimo sutrikimai ar karinė grėsmė gali paveikti mūsų kasdienybę valandoms, dienoms ar net savaitėms. Teisingai sukomplektuotos atsargos krizių atvejams padeda tokiose situacijose išlaikyti saugumo jausmą ir susitvarkyti net tada, kai įprastos paslaugos neprieinamos.

Estijos pasirengimo krizėms gairėse kiekvienam namų ūkiui rekomenduojama būti pasiruošusiam savarankiškai išgyventi bent savaitę, įskaitant situacijas, kai nėra elektros, vandens ar šildymo.

Toidupakk.ee atsargų krizių atvejams asortimente rasi ilgo galiojimo maistą krizėms ir maisto atsargų rinkinius, radijo imtuvus krizėms, išorines baterijas, turistines virykles bei kitus reikalingus priedus, kurie padės pasiruošti netikėtoms situacijoms.
Kokioms krizėms reikėtų pasiruošti Estijoje?
Atsargų kaupimas nereiškia tik ruošimosi kariniam konfliktui ar didelei katastrofai. Didžiosios dalies įrangos gali prireikti daug įprastesnėse situacijose, pavyzdžiui, per audrą ar ilgalaikį elektros dingimą.

Išmintingiausia ruoštis situacijoms, kurios gali sutrikdyti tavo šeimos kasdienį gyvenimą.
1. Ilgalaikis elektros dingimas
Elektra gali dingti dėl stiprių audrų, sniego apkrovos, techninių gedimų ar elektros infrastruktūros pažeidimų. Jei sutrikimas trunka kelias dienas, situacija gali tapti sudėtinga.

Be elektros gali neveikti šaldytuvas, viryklė, interneto maršrutizatorius, nuo elektros priklausoma šildymo sistema ar vandens siurblys. Taip pat gali kilti problemų dėl telefono įkrovimo, apšvietimo ir mokėjimo paslaugų.

Ruošiantis elektros dingimui, namuose turėtų būti:

Įkrauta išorinė baterija mobiliajam telefonui ir mažiems įrenginiams įkrauti.
Didesniam energijos poreikiui – nešiojama įkrovimo stotelė.
Baterijomis, akumuliatoriumi ar dinama maitinamas radijo imtuvas krizėms.
Žibintuvėliai, prožektoriai ant galvos ir atsarginės baterijos.
Ilgo galiojimo maistas, kurio nereikia laikyti šaldytuve.
Alternatyvus būdas maistui gaminti.
Šilti drabužiai, miegmaišiai ir antklodės.

Jei nori būti pasiruošęs ilgesniam elektros dingimui, pradėk nuo tinkamos išorinės baterijos ar įkrovimo stotelės pasirinkimo. Mažesnė baterija tinka telefonui įkrauti, o didesnė stotelė, priklausomai nuo jos galios ir talpos, gali leisti naudoti ir kai kuriuos buitinius prietaisus.
2. Vandentiekio ir kanalizacijos sutrikimas
Geriamasis vanduo yra viena svarbiausių atsargų krizių atvejams. Dingus elektrai ar sugedus vandentiekio sistemai, iš čiaupo gali nebebėgti vanduo arba esamas vanduo gali būti netinkamas gerti.

Pasirengimo krizėms gairėse rekomenduojama numatyti bent 3 litrus vandens vienam asmeniui per parą gėrimui ir maisto ruošimui. Higienai ir kitiems namų ūkio poreikiams reikia papildomo vandens.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai tai reiškia:

3 dienų vandens atsarga: 36 litrai.
7 dienų vandens atsarga: 84 litrai.
14 dienų vandens atsarga: 168 litrai.

Jei namuose neįmanoma laikyti visos savaitės vandens atsargos, turėtų būti bent pirmos paros geriamasis vanduo ir patikimas planas, iš kur prireikus gauti papildomo vandens.

Naudinga pasirūpinti ir tinkamomis vandens talpomis, vandens valymo priemonėmis bei higienos reikmenimis. Vandens valymo tabletės ir filtrai gali padėti esant mikrobiologiniam užterštumui, tačiau ne visi sprendimai pašalina cheminius teršalus.

Atmink, kad vandentiekio sutrikimas gali sukelti ir kanalizacijos problemų. Tokiai situacijai verta pasirūpinti šiukšlių maišais, drėgnomis servetėlėmis ir, prireikus, alternatyviu tualeto sprendimu.
3. Šildymo sutrikimas ir šaltas oras
Estijos klimato sąlygomis šildymo trūkumas žiemos metu gali tapti rimta problema.

Net namuose su dujiniu ar centriniu šildymu elektros dingimas gali sutrikdyti šildymą, nes siurbliams ir valdymo įtaisams dažnai reikia elektros.

Namuose turėtų būti šiltos antklodės, miegmaišiai, terminiai apatiniai, vilnonės kojinės ir kiti šilti drabužiai. Jei įmanoma, verta susikoncentruoti į vienos patalpos šilumos palaikymą.

Jei gyveni daugiabutyje, pasidomėk ir butų bendrijoje, ar pastato šildymo sistema turi atsarginį maitinimą ir kaip elgiamasi ilgesnio šildymo sutrikimo atveju.

Sauga visada pirmoje vietoje. Turistinės viryklės, dujinio degiklio, kepsninės ar kitų lauko sąlygoms skirtų deginimo įrenginių negalima naudoti patalpose. Jie gali sukelti apsinuodijimą anglies monoksidu (smalkėmis) arba gaisrą.

4. Ryšio sutrikimas ir kibernetinė ataka
Esame pripratę, kad internetas, mobilusis ryšys, bankų paslaugos ir mokėjimai kortelėmis veikia visą parą.

Tačiau dėl didelio masto techninio gedimo ar kibernetinės atakos šios paslaugos gali sutrikti. Taip gali susidaryti situacija, kai telefonu neįmanoma gauti patikimos informacijos ar susisiekti su artimaisiais.

Tokioms situacijoms verta pasirūpinti:

Nepriklausomą maitinimą turinčiu FM radijo imtuvu.
Įkrauta išorine baterija ir įkrovimo laidais.
Svarbiais telefonų numeriais popieriuje.
Grynaisiais pinigais smulkiomis kupiūromis.
Su šeima suderintu bendravimo ir susitikimo planu.

Radijo imtuvas krizėms čia yra viena praktiškiausių pagalbos priemonių. Jis leidžia klausytis radijo laidų net tada, kai nėra interneto ryšio ir neveikia namų elektros tinklas.
5. Audros, potvyniai ir gamtos nelaimės
Stiprios audros, potvyniai ir ekstremalios oro sąlygos gali nutraukti elektros tiekimą, padaryti kelius nepravažiuojamus ir sutrukdyti patekti į parduotuves.

Ypač svarbus pasirengimas krizėms rečiau apgyvendintose vietovėse ir kaimo vietovėse, kur pagalbos teikimas ar paslaugų atkūrimas gali užtrukti ilgiau.

Atsargų turėjimas namuose padeda išvengti situacijos, kai dėl kiekvieno mažesnio sutrikimo reikia skubiai važiuoti į parduotuvę ar degalinę.
6. Karinė grėsmė ir evakuacija
Ruošimasis karinėms grėsmėms taip pat yra civilinės saugos dalis.

Svarbu žinoti, kaip gauti oficialius pranešimus apie pavojų, kur prireikus slėptis ir ką daryti, jei valdžios institucijos duoda nurodymą evakuotis.

Tokiai situacijai kiekviename namų ūkyje turėtų būti apgalvotas evakuacijos planas ir paruoštas evakuacijos krepšys su būtiniausiais daiktais.

Kilus tiesioginiam pavojui ar pasigirdus sirenai, pirmiausia reikia slėptis ir vadovautis oficialiais nurodymais. Evakuacijos krepšys skirtas situacijai, kai išvykti yra saugu arba kai tam duodamas nurodymas.
Kokio dydžio atsargas reikėtų sukaupti namuose – 72 valandų, 7 dienų ar daugiau?
Kalbant apie atsargas krizėms, dažnai minima 72 valandų atsarga. Trys dienos yra tinkamas pirmas tikslas, tačiau oficiali Estijos rekomendacija yra pasiruošti bent savaitės savarankiškam išgyvenimui.
72 valandų atsarga krizėms
Trijų parų atsarga tinka asmeniui, kuris tik pradeda ruoštis.

Joje turėtų būti geriamasis vanduo, maistas, būtini vaistai, apšvietimo priemonės, išorinė baterija ir radijo imtuvas krizėms.
7 dienų atsarga krizėms
Savaitės atsargos yra protingas namų minimumas, pagrįstas oficialiomis Estijos gairėmis.

Septynioms dienoms reikėtų apgalvoti maisto, vandens ir vaistų poreikį bei galimybes gauti šilumos, šviesos ir patikimos informacijos.

Jei nori supaprastinti maisto atsargų komplektavimą, susipažink su mūsų savaitės maisto atsargų rinkiniais.
14–30 dienų atsarga krizėms
Ilgesnio laikotarpio atsarga gali būti protingas sprendimas žmonėms, kurie nori didesnio savarankiškumo, gyvena atokiose vietovėse arba nori pasiruošti ilgesniems tiekimo sutrikimams.

Tai papildoma atsargumo priemonė, o ne oficialus bendras Estijos minimumo reikalavimas.

Turint ilgesnę maisto atsargą, ypač svarbus produktų galiojimo laikas, laikymo sąlygos ir pakankama įvairovė.
Atsargų krizėms sąrašas – kokie daiktai turėtų būti kiekvienuose namuose?
Efektyvi įranga krizėms susideda ne tik iš maisto. Papildomai reikia pagalvoti apie geriamąjį vandenį, ryšio priemones, energiją, maisto ruošimą, vaistus bei kitus kasdienius poreikius.
1. Maistas krizėms ir ilgo galiojimo maisto produktai
Maistas yra viena svarbiausių namų atsargų dalių.

Verta teikti pirmenybę maisto produktams, kurie ilgai galioja, kuriems nereikia šaldytuvo ir kuriuos galima valgyti ar paruošti net ir ribotomis sąlygomis.

Tinka, pavyzdžiui, konservai, kruopos, košės, paruošti patiekalai, riešutai, energijos batonėliai bei šaltyje džiovintas maistas.
Kodėl verta rinktis šaltyje džiovintą maistą atsargoms?
Liofilizavimo metu iš maisto pašalinama didžioji dalis drėgmės. Dėl to maistas yra lengvas ir kompaktiškas, o tinkamai supakavus ir laikant, jo galiojimo laikas gali būti keleri metai.

Šaltyje džiovinto maisto privalumai:

Ilgas galiojimo laikas.
Mažas svoris ir kompaktiška pakuotė.
Paprasta laikyti ir transportuoti.
Greitas paruošimas įpilant vandens.
Galimybė rinktis įvairius pagrindinius patiekalus ir pusryčius.

Toidupakk.ee asortimente yra, pavyzdžiui, „Tactical Foodpack“, MEKI ir kitų gamintojų šaltyje džiovintas maistas.

Norint sukurti didesnes atsargas, patogu naudoti maisto atsargų rinkinius, kuriuose sukomplektuoti keli skirtingi maitinimai.

Svarbu stebėti ir kalorijų kiekį.

Pavyzdžiui, rinkinys su 21 maitinimu nebūtinai automatiškai padengia visą vieno asmens savaitės energijos poreikį.

Jei žmogui reikia maždaug 2000 kcal per dieną, jo septynių dienų energijos poreikis būtų apie 14 000 kcal. Tikrasis poreikis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, aktyvumo ir sveikatos būklės.

Todėl renkantis maisto atsargų rinkinį verta palyginti tiek maitinimų skaičių, tiek bendrą energinę vertę.

Taip pat oficialiose gairėse rekomenduojama, kad svarbi maisto atsargų dalis būtų vartojama be šildymo. Todėl šaltyje džiovintą maistą verta papildyti konservais, riešutais ir kitu iškart valgomu maistu.
2. Geriamasis vanduo ir vandens valymo priemonės
Be pakankamo kiekio geriamojo vandens net ir pati išsamiausia maisto atsarga nebus labai naudinga.

Geriamąjį vandenį namuose reikėtų laikyti tinkamose švariose talpose ir žinoti, iš kur prireikus būtų galima papildyti atsargas.

Vandeniui valyti gali tikti vandens valymo tabletės ir filtrai, tačiau jų poveikis priklauso nuo vandens užterštumo tipo ir naudojamo produkto.

Naudojant šaltyje džiovintą maistą, reikia atsižvelgti ir į paruošimui sunaudojamą vandenį.
3. Radijo imtuvas krizėms – patikima informacija be interneto
Dingus elektrai ir internetui, gauti patikimą informaciją gali būti sudėtinga.

Baterijomis ar dinama maitinamas FM radijo imtuvas padeda sekti radijo laidas ir oficialią informaciją net tada, kai mobilusis telefonas nenaudojamas.

Renkantis radijo imtuvą krizėms, reikėtų atkreipti dėmesį į šias savybes:

FM radijo bangų priėmimas.
Integruotas akumuliatorius arba keičiamos baterijos.
Galimybė įkrauti rankenėle (dinama).
Saulės baterija kaip papildoma įkrovimo galimybė.
Integruotas žibintuvėlis.
Jei įmanoma, USB išvestis telefonui įkrauti.

Toidupakk.ee radijo imtuvų asortimente yra tiek paprastų nešiojamų radijo imtuvų, tiek daugiafunkcinių radijo imtuvų krizėms, įskaitant modelius su dinama ir saulės baterija.

Atkreipk dėmesį, kad rankenėlės ir mažos saulės baterijos įkrovimo galia yra ribota. Jos pirmiausia tinka kaip atsarginis sprendimas ekstremalioms situacijoms.
4. Išorinės baterijos ir įkrovimo stotelės – atsarginė elektra krizinėje situacijoje
Dingus elektrai, išorinės baterijos ir nešiojamos įkrovimo stotelės gali būti labai vertingos.

Įprasta išorinė baterija tinka telefonui, žibintuvėliui ir kitiems mažesniems elektroniniams įrenginiams įkrauti.

Didesnės talpos įkrovimo stotelė, priklausomai nuo įrenginio techninių parametrų, leidžia naudoti ir nešiojamąjį kompiuterį, interneto įrangą ar kai kuriuos buitinius prietaisus.

Renkantis išorinę bateriją ar įkrovimo stotelę, stebėk tris dalykus:

Akumuliatoriaus talpą – kiek energijos galima sukaupti.
Išėjimo galią – kokius įrenginius galima naudoti.
Įkrovimo galimybes – ar įrenginį galima įkrauti iš elektros tinklo, automobilyje ar iš tinkamos saulės baterijos.

Pavyzdžiui, 1000 Wh talpos įkrovimo stotelė paprastai neatiduoda visos vardinės talpos įrenginiams naudoti, nes dalis energijos prarandama keitimo metu.

Taip pat mažesnė įkrovimo stotelė gali netikti didelės galios kaitinimo elementams ar elektrinėms viryklėms naudoti.

Susipažink su Toidupakk.ee išorinių baterijų ir nešiojamų įkrovimo stotelių asortimentu.
5. Turistinės viryklės ir alternatyvios maisto ruošimo galimybės
Jei namuose yra elektrinė ar indukcinė viryklė, dingus elektrai jų naudoti nebus įmanoma.

Alternatyviam maisto ruošimui gali tikti dujinė turistinė viryklė ar kitas lauko sąlygomis naudojamas maisto ruošimo sprendimas.

Renkantis turistinę viryklę verta stebėti:

Kokį kurą viryklė naudoja.
Kiek kuro sunaudojama vandeniui pašildyti.
Ar viryklė tinka vieno, ar kelių asmenų poreikiams.
Kokia ji kompaktiška ir kaip paprasta ją laikyti.
Kokiomis sąlygomis ją leidžiama saugiai naudoti.

Šaltyje džiovinto maisto privalumas yra tas, kad daugeliui patiekalų paruošti pakanka vandenį pašildyti, o ne ilgai virti.

Toidupakk.ee turistinių viryklių asortimente rasi įvairių dujinių viryklių, primusų, viryklių su degiojo kuro tabletėmis ir tinkamo kuro.

Dėmesio: lauko sąlygoms skirtas dujines virykles, primusus ir kepsnines naudok tik lauke ir laikydamasis gamintojo saugos instrukcijų.

6. Žibintuvėliai ir apšvietimas
Dingus elektrai, judėjimas tamsiuose namuose tampa sudėtingesnis ir padidėja nelaimingų atsitikimų rizika.

Todėl kiekvienuose namuose turėtų būti bent vienas patikimas žibintuvėlis, o jei įmanoma – atskiras šviesos šaltinis kiekvienam šeimos nariui.

Prožektorius ant galvos yra ypač praktiškas, nes palieka laisvas rankas.

Taip pat naudingos atsarginės baterijos ir įkraunami LED žibintai. Jei įmanoma, pirmenybę teik baterijomis ar akumuliatoriumi maitinamiems šviesos šaltiniams, o ne atvirai liepsnai.

Susipažink su žibintuvėlių ir nešiojamų šviestuvų asortimentu.
7. Vaistai, pirmoji pagalba ir higiena
Krizinėje situacijoje medicinos pagalbos ir vaistinių prieinamumas gali būti ribotas.

Namų atsargose turėtų būti pirmosios pagalbos rinkinys, termometras, pleistrai, tvarsčiai, žaizdų priežiūros priemonės bei šeimai būtini vaistai.

Jei įmanoma, reguliariai vartojamų vaistų sukaupk iš anksto ir laikyk juos pagal instrukcijas ant pakuotės.

Iš higienos reikmenų būtini: tualetinis popierius, muilas, drėgnos servetėlės, dezinfekavimo priemonės, šiukšlių maišai bei reikmenys, atsirandantys dėl specialių šeimos narių poreikių.
8. Šilti drabužiai, antklodės ir miegmaišiai
Žiemos metu svarbu atsižvelgti į galimą šildymo sutrikimą.

Namuose turėtų būti pakankamai šiltų drabužių, terminiai apatiniai, kojinės, antklodės ir, prireikus, miegmaišiai.

Gerai parinktas miegmaišis gali būti naudingas tiek dingus šildymui, tiek situacijoje, kai tenka nakvoti laikinoje apgyvendinimo vietoje.
Evakuacijos krepšys – ką pasiimti, jei turi palikti namus?
Namų atsargos krizėms ir evakuacijos krepšys nėra tas pats.

Namų atsargos padeda išgyventi situacijoje, kai lieki savo gyvenamojoje vietoje. Evakuacijos krepšys skirtas greitam išvykimui, kai būti namuose nebesaugu.

Evakuacijos krepšyje turėtų būti:

Asmens tapatybės dokumentai ir svarbių dokumentų kopijos.
Mobilusis telefonas ir įkrovimo laidas.
Įkrauta išorinė baterija.
Grynieji pinigai ir banko kortelė.
Geriamasis vanduo ir iškart valgomas maistas.
Būtina vaistų atsarga.
Mažas pirmosios pagalbos rinkinys.
Žibintuvėlis arba prožektorius ant galvos.
Šilti ir oro sąlygoms atsparūs drabužiai.
Higienos reikmenys.
Svarbūs kontaktiniai duomenys popieriuje.
Vaikams ir naminiams gyvūnams reikalingi reikmenys.

Evakuacijos krepšiui puikiai tinka kompaktiškas, didelės energinės vertės maistas. Pavyzdžiui, energijos batonėliai, riešutai ir kitas maistas, kuriam paruošti nereikia vandens ar šildymo.

Jei nori pasiimti ir šaltyje džiovinto maisto, įvertink vandenį ir jo paruošimui reikalingas priemones.

Evakuacijos krepšiui tinka tvirta ir patogi kuprinė ar kita tinkama žygių įranga.

Krepšys turėtų būti pakankamai lengvas, kad prireikus galėtum jį nešti ilgesnį laiką.
Ką pataria patyrę „preperiai“?
Tarptautinėje pasirengimo krizėms bendruomenėje vartojama sąvoka prepping, kuri reiškia sąmoningą ruošimąsi situacijoms, kai sutrinka įprasta gyvenimo tvarka.

Praktiškai mąstantys „preperiai“ nesikoncentruoja tik į didelio kiekio įrangos kaupimą. Dėmesys skiriamas ir įgūdžiams, atsarginiams sprendimams bei tam, kaip išsiversti su turimomis priemonėmis.
Pradėk nuo labiausiai tikėtinų pavojų
Prieš perkant įrangą sudėtingiems išgyvenimo scenarijams, verta pasiruošti elektros dingimui, audrai, vandens trūkumui ar kelių dienų buvimui namuose.

Tokia įranga naudojama ir įprastose ekstremaliose situacijose.
Nepriklausyk nuo vieno sprendimo
Jei visas apšvietimas priklauso nuo telefono, išsikrovus jo akumuliatoriui situacija gali tapti sudėtinga.

Jei visoms maisto atsargoms paruošti reikia elektrinės viryklės, jos gali būti nenaudingos dingus elektrai.

Todėl svarbiems poreikiams verta sukurti alternatyvas.

Pavyzdžiui, turėtų būti tiek iškart valgomo maisto, tiek paruošiamų patiekalų, taip pat keli skirtingi šviesos šaltiniai ir telefono įkrovimo galimybės.
Atsargas krizėms reikia naudoti ir papildyti
Gera atsarga neturi stovėti spintoje neliečiama kelerius metus.

Konservus, kruopas ir daugelį kitų maisto produktų gali naudoti įprastame meniu, o suvartotus produktus pakeisti naujais.

Tokia atsargų rotacija padeda išvengti maisto gedimo ir perteklinių išlaidų.
Įrangą reikia išbandyti prieš krizę
Krizinė situacija nėra geriausias momentas pirmą kartą išbandyti naują turistinę viryklę, radijo imtuvą krizėms ar įkrovimo stotelę.

Reguliariai tikrink, ar įrenginiai veikia ir ar jų akumuliatoriai įkrauti.

Taip pat verta pabandyti pasigaminti namuose turimą maistą krizėms, kad žinotum, kiek jam reikia vandens ir koks jo paruošimo laikas.
Įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir įranga
Patyrę pasiruošimo entuziastai pabrėžia, kad vien įrangos turėjimo nepakanka.

Naudingi pirmosios pagalbos įgūdžiai, priešgaisrinės saugos žinios, mokėjimas valyti vandenį bei gebėjimas spręsti paprastas technines problemas.

Svarbus ir bendradarbiavimas su artimaisiais bei kaimynais.
Kaip sukomplektuoti atsargas keturių asmenų šeimai?
Planuojant atsargas krizėms, reikia atsižvelgti į visų šeimos narių poreikius.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimos septynių dienų atsargai galima remtis šiais kiekiais.

Atsarga krizėms
Pavyzdinis kiekis

Geriamasis vanduo ir vanduo maistui ruošti
84 litrai

Maisto energija
Apie 56 000 kcal

Radijo imtuvas krizėms
Bent 1

Žibintuvėliai arba prožektoriai ant galvos
Pageidautina kiekvienam

Išorinės baterijos
Pagal įkrovimo poreikį

Turistinė viryklė ir kuras
Jei yra saugi galimybė naudoti lauke

Vaistai ir pirmoji pagalba
Pagal šeimos narių poreikius

Higienos reikmenys
Bent savaitei

Šilti drabužiai ir antklodės
Visiems šeimos nariams

Evakuacijos krepšiai
Pagal šeimos evakuacijos planą

Maisto energijos skaičiavimas pagrįstas pavyzdiniu 2000 kcal dienos poreikiu vienam asmeniui. Tikrasis energijos poreikis gali būti didesnis arba mažesnis.

Jei renkiesi šaltyje džiovinto maisto rinkinius, būtinai patikrink jų bendrą kaloringumą.

Savaitės maisto atsargų rinkiniai padeda supaprastinti planavimą, tačiau juos gali tekti papildyti kitais maisto produktais.
Atsargos krizėms automobilyje – ką verta turėti transporto priemonėje?
Netikėta situacija gali kilti ir toli nuo namų.

Žieminė pūga, eismo įvykis ar kelių uždarymas gali sukelti situaciją, kai automobilyje teks laukti kelias valandas.

Automobilyje turėtų būti:

Šilti drabužiai ir antklodė.
Geriamasis vanduo, atsižvelgiant į užšalimo galimybę.
Energijos batonėliai ar kiti negendantys užkandžiai.
Žibintuvėlis arba prožektorius ant galvos.
Išorinė baterija ir tinkamas įkrovimo laidas.
Pirmosios pagalbos rinkinys.
Šviesą atspindinti liemenė.
Žiemos metu – kastuvas sniegui ir ledo grandiklis.

Naudinga, jei įmanoma, laikyti automobilio kuro baką bent pusiau pilną.

Turint atsargų automobilyje, reikia stebėti, kaip šaltis ir karštis veikia akumuliatorius, maistą bei kitus priedus.
Atsargų krizėms laikymas ir tikrinimas
Įranga krizėms naudinga tik tada, kai prireikus ji yra tvarkinga ir tinkama naudoti.

Maisto produktus reikia laikyti pagal gamintojo instrukcijas, dažniausiai sausoje ir vėsioje vietoje.

Periodiškai tikrink galiojimo laikus ir pirmiausia suvartok produktus, kurių galiojimas baigiasi anksčiau.

Išorines baterijas, įkrovimo stoteles ir radijo imtuvus krizėms verta reguliariai tikrinti ir, prireikus, įkrauti.

Geras įprotis yra peržiūrėti namų atsargas krizėms bent du kartus per metus.

Įsitikink, kad visi šeimos nariai žino, kur yra atsargos ir kaip naudotis svarbiais įrenginiais.
Kaip pradėti kaupti atsargas krizėms?
Jei dar neturi atsargų krizėms, nebūtina pirkti visos įrangos iš karto.

Pradėk nuo namuose jau esamų daiktų peržiūros. Dažnai namų ūkyje jau yra konservų, kruopų, žibintuvėlių, baterijų ir kitų reikalingų daiktų.

Tada susikoncentruok į būtiniausius poreikius.
Pirmas etapas – 72 valandų pasirengimas
Sukaupk trijų dienų poreikius atitinkantį geriamojo vandens, maisto, vaistų, apšvietimo priemonių kiekį ir galimybę gauti informaciją.
Antras etapas – septynių dienų pasirengimas
Papildyk maisto atsargas, vandens gavimo planą ir kitas būtiniausias priemones taip, kad šeima galėtų savarankiškai išgyventi bent savaitę.
Trečias etapas – alternatyvūs sprendimai
Pagal poreikį pridėk radijo imtuvą krizėms, išorinę bateriją, įkrovimo stotelę ar kitą įrangą, kuri padėtų susitvarkyti dingus elektrai ir ryšiui.
Ketvirtas etapas – evakuacija ir šeimos veiksmų planas
Paruošk evakuacijos krepšius ir susitark su šeimos nariais, kaip elgtis skirtingose situacijose.
Penktas etapas – tikrinimas ir praktika
Išbandyk įrangą ir reguliariai tikrink, ar atsargos krizėms yra tinkamos naudoti.
Atsargos krizėms iš Toidupakk.ee el. parduotuvės – paruošk savo šeimą
Apgalvota įranga krizėms padeda sumažinti netikrumą situacijoje, kai neveikia elektra, ryšys, vandentiekis ar kitos kasdienės paslaugos.

Toidupakk.ee specializuojasi praktiškuose maisto ir įrangos krizėms sprendimuose bei yra oficialus „Tactical Foodpack“ platintojas Estijoje.

Mūsų asortimente rasi:

Ilgo galiojimo maistą krizėms ir maisto atsargų rinkinius.
Savaitės maisto atsargų rinkinius.
Šaltyje džiovintus paruoštus patiekalus.
Radijo imtuvus krizėms ir nešiojamus radijo imtuvus.
Išorines baterijas ir nešiojamas įkrovimo stoteles.
Turistines virykles ir maisto ruošimo priemones.
Žibintuvėlius ir apšvietimo priemones.

Komplektuojant atsargas krizėms, svarbiausia ne nupirkti kuo didesnį kiekį įrangos. Svarbu, kad turimos priemonės atitiktų tavo šeimos tikruosius poreikius, būtų teisingai laikomos ir veiktų net tada, kai nėra įprastų paslaugų.

Būk pasiruošęs krizei – pradėk komplektuoti savo namų atsargas jau šiandien!
Dažniausiai užduodami klausimai apie atsargas krizėms
Kokio dydžio atsargas krizėms reikėtų laikyti namuose?

Estijos pasirengimo krizėms gairėse rekomenduojama pasiruošti bent savaitės savarankiškam išgyvenimui. Tai reiškia, kad namuose turėtų būti pakankamai maisto, geriamojo vandens, vaistų ir kitų būtiniausių priemonių bent vienai savaitei. 72 valandų atsarga yra geras pirmas žingsnis.

Ką turi sudaryti 72 valandų atsarga krizėms?

72 valandų atsargą turėtų sudaryti bent trijų dienų geriamasis vanduo ir maistas, būtini vaistai, žibintuvėlis, išorinė baterija, radijo imtuvas krizėms, higienos reikmenys, grynieji pinigai ir svarbūs kontaktiniai duomenys. Taip pat reikia atsižvelgti į vaikų, pagyvenusių žmonių ir naminių gyvūnų poreikius.

Koks maistas geriausiai tinka atsargoms krizėms?

Atsargoms krizėms tinka ilgo galiojimo maisto produktai, kurių nereikia laikyti šaldytuve. Geras pasirinkimas yra konservai, kruopos, riešutai, energijos batonėliai ir šaltyje džiovintas maistas. Bent dalis atsargų turėtų būti vartojama be šildymo. Susipažink su maisto krizėms rinkiniais.

Kiek geriamojo vandens turi būti krizių atsargose?

Pasirengimo krizėms gairėse rekomenduojama numatyti bent 3 litrus vandens vienam asmeniui per parą. Keturių asmenų šeimos septynių dienų poreikis pagal šį skaičiavimą būtų 84 litrai. Be to, vandens reikia prausimuisi ir kitoms higienos procedūroms. Jei neįmanoma sukaupti visos savaitės atsargų, reikėtų turėti bent pirmos paros geriamojo vandens atsargą ir apgalvotą papildymo galimybę.

Ar šaltyje džiovintas maistas tinka krizių atvejams?

Taip. Šaltyje džiovintas maistas yra lengvas, kompaktiškas ir, esant tinkamoms laikymo sąlygoms, gali galioti ne vienus metus. Dažniausiai jam paruošti reikia vandens, neretai – karšto. Todėl verta jį papildyti iškart vartoti tinkamais produktais. Peržiūrėk šaltyje džiovinto maisto asortimentą.

Ar krizių radijas reikalingas, jei turiu išmanųjį telefoną?

Krizių radijas yra naudingas papildomas informacijos šaltinis, nes mobilusis ryšys ir internetas krizės metu gali neveikti. Baterijomis arba dinama maitinamas FM radijas leidžia klausytis radijo laidų nepriklausomai nuo elektros tiekimo namuose, jei tik veikia radijo ryšys. Peržiūrėk krizių radijus.

Kokią išorinę bateriją rinktis krizių atsargoms?

Tinkama išorinė baterija priklauso nuo įkraunamų įrenginių skaičiaus ir energijos poreikio. Telefonui įkrauti dažnai pakanka įprastos USB išorinės baterijos. Esant didesniam energijos poreikiui, gali būti naudinga nešiojama įkrovimo stotelė. Susipažink su išorinių baterijų ir įkrovimo stotelių asortimentu.

Ar turistine virykle galima naudotis bute nutrūkus elektros tiekimui?

Ne, jei tai lauko sąlygoms skirta turistinė viryklė, primusas ar dujų degiklis. Tokie prietaisai uždarose patalpose gali išskirti pavojingą anglies monoksidą (smalkes) ir sukelti gaisrą. Naudok juos tik lauke ir laikykis gamintojo saugos nurodymų.

Ar gyvenant bute reikalingos krizių atsargos?

Taip. Daugiabučiuose elektros pertrūkiai gali paveikti šildymą, ventiliaciją, vandens tiekimą, liftus ir praėjimo sistemas. Todėl gyvenant bute ypač svarbu turėti maisto, geriamojo vandens, apšvietimo priemonių, nepriklausomą informacijos šaltinį ir apgalvotą veiksmų planą.

Kiek laiko galioja krizių maistas?

Galiojimo laikas priklauso nuo konkretaus produkto, jo pakuotės ir laikymo sąlygų. Kai kurie šaltyje džiovinti produktai gali galioti kelerius metus, o įprastų maisto produktų galiojimo laikas gali būti gerokai trumpesnis. Visada patikrink ant pakuotės nurodytą datą ir gamintojo laikymo nurodymus.

Kuo skiriasi krizių atsargos nuo evakuacinės kuprinės?

Namų krizių atsargos skirtos savarankiškai išgyventi namuose bent savaitę. Evakuacinėje kuprinėje yra būtiniausi daiktai, kuriuos gali greitai pasiimti, jei tektų palikti namus. Evakuacinė kuprinė turi būti kompaktiška ir tokio svorio, kad žmogus galėtų ją panešti.

Kur rasti oficialias Estijos pasirengimo krizėms gaires?

Oficialios Estijos pasirengimo krizėms gairės pateikiamos svetainėje Olevalmis.ee, kurioje aptariamos namų atsargos, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai, slėptuvės, evakuacija ir kitos krizinės situacijos. Taip pat naudinga mobilioji programėlė „Ole valmis!“.

Oficialios instrukcijos ir papildoma informacija
Ruošiantis krizėms verta vadovautis kompetentingų Estijos institucijų nurodymais.

„Ole valmis!“ – atsargos namuose
„Ole valmis!“ – kaip pasiruošti krizei
„Ole valmis!“ – vandens tiekimo sutrikimas
„Naiskodukaitse“ – namų ir evakuacinės atsargos

Straipsnis parengtas siekiant pasidalyti bendra informacija apie pasirengimą krizėms. Kilus realiam pavojui, visada vadovaukis Gelbėjimo tarnybos, vietos savivaldos ir kitų kompetentingų institucijų nurodymais.